December 23rd, 2008 by admin

Kuo toliau tuo praščiau su tom šventėm. Aš įpratęs viską gyvenime racionalizuoti, tad pradedu žiauriai neapkęsti šios šventės. Jei senais laikais tai buvo susikaupimo, visokių užmirštų žmonių aplankymo, religinė, sušelpimo ir šiaip gerumo šventė, tai ką aš matau dabar yra visiškas mazochizmas ir šiaip briedas.

Lyg ant metų galo ir šiaip mažai problemų būtų. Visi skuba kaip išprotėję, verčiasi per galvas, tai ko dar trūksta tai nesveikos dovanų pirkimo karštinės. Parduotuvės pilnos stiklinėm akim šlitinėjančių konsiumerinių zombių, kurie į dovanų paieškas išėjo kaip į karą. Ir tos dovanos visam šitam skubėjimo kontekste – liko tik kaip pareiga, o pačio dovanojimo prasmę seniai visi pametę. Na anksčiau ok – visada buvo kam ką padovanoti, tai pradžiugindavo žmones. Šiais laikais mes gyvenam per gerai, kad mums ko nors trūkstų. Viską ko tikrai reikia mes ir taip turime,  arba neturime, nes tai neįperkama. O maži dalykai kurie pradžiugina…ar dar tokių yra?

Na bet aš ne vien apie dovanas. Visi kviečia Kalėdoms pietums. Ir aišku įsižeidžia, jei neduokdie tu kažkur nenuvyksi, kur tave kviečia. Nes matai, tai yra labai asmeniška. Kaip kokiuose filmuose apie Italijos mafijos šeimas.

Na o religinė prasmė… na yra tų bobučių…”tikinčių”…kad tikėjimas yra vaikščiojimas į bažnyčią sekmadienį. O kaip jūs – visi kiti – baisiai džiaugiatės FSM (ačiū g12 už šią puikią informacinę nuorodą) sūnaus atėjimu?

Blemba aš tikrai mielai visą “kalėdinį biudžetą” skirčiau žmonėms kuriems to tikrai reikia ir labai apsidžiaugčiau išsivadavęs nuo visų tų betikslių tradicinių pareigybių. Tik va ar visi aplink mane tai supras?

Pastaba sau:  Šie metai buvo tikrai paskutiniai kai dovanos yra kažkas daugiau negu sausainių/saldainių pakelis.